tiklus

1 tiklùs, -ì adj. (4) 1. ištikimas: Vienas medžiotojas, paėmęs šaudyklę, ragelį, žybę ir tiklų draugą skaliką, išėjo miškan medžiotų Blv. [Gyvuliai] yra dėkingi ir tiklūs Blv. Asilas buvo labai tiklus, ne kraujageris ir ne vagis Blv. | prk.: Sąžinė tat yra tiklus sargas, kurs sergėja žmogų dieną naktį Blv. 2. lengvai kuo pasitikintis, lengvatikis, patiklus: Mergos, nebūkit bernam tìklios Sn. Tìklų žmogų lengva apšukot Sn.